stabulinis

stabulìnis, -ė adj. (2) 1. RtŽ, Krtn žr. stebulinis 1: Kad išvarvolyta skylė kaip su stabuliniù grąžtu Sml. 2. tinkantis stebulėms daryti: Varžieji beržai, arba stabulìniai, auga retmiškiūse Ggr. 3. žr. stebulinis 2: Senovė[je] degtinę liuob laikys stabulinėse butelkose Trk. Įnešė butelką tokią stabulìnę, duonos, sviesto Lpl.